Vytis Medelis su širdies drauge Asta ir šešerių dukra Rugile, suvilioti magiškųjų Azijos kraštų, pasiryžo ten praleisti net devynis mėnesius ir geriau pažinti tolimąjį pasaulio kampelį.
Rugsėjo mėnesį Astos ir Vyčio šeima leidosi į didžiausią gyvenimo nuotykį – devynių mėnesių kelionę po egzotiškąją Aziją.
Ar lengva per tris mėnesius pasirengti kone didžiausiai gyvenimo avantiūrai? 39-erių Vytis Medelis ir 30-metė Asta bei mažoji Rugilė įrodė, jog tikrai įmanoma.
Vos per tris mėnesius šeima užbaigė pradėtus darbus, perdavė net šešerius metus kurtą ir puoselėtą verslą kolegoms, pardavė šeimos automobilius, visą užgyventą mantą tiesiog išvežė pas tėvus į kitą Lietuvos galą ir, sutalpinę visus reikalingus daiktus į vos tris kuprines, rugsėjo viduryje sėdę į lėktuvą patraukė Azijos link.
„Ši mūsų kelionė – tikra avantiūra!“ – patvirtina Asta ir Vytis. Juolab kad vos kelios dienos iki išvykimo Vytis su uošvės paskolinta mašina pateko į nedidelę avariją, ir tai smarkiai pakoregavo šeimos planus.
„Visa tai visiškai nepaliko laiko iš anksto susiplanuoti kelionę, tad nusprendėme: per galvą nesiversime ir kelionę planuosime būdami Azijoje. Juk negalėjome iš anksto žinoti, kur mums mažiau, o kur labiau patiks, tad kam planuoti?“ – šypsosi Asta.
Iš anksto keliautojų trijulei prireikė tik pasiskiepyti ir įsigyti reikalingas vizas. Pirmasis kelionės tikslas – Tailandas. Ši šalis Vyčiui ir Astai jau buvo kiek pažįstama, mat pora bemaž prieš trejus metus yra leidusi atostogas Tailande. Tąsyk tris savaites keliaudami su kuprinėmis po šalį, lietuviai sutiko daug žmonių, po šį regioną keliaujančių tris, šešis mėnesius ar net visus metus. Būtent ši kelionė ir tapo ankstinu dar sykį krautis kuprines, tik dabar jau nebe kelioms savaitėms, o net devyniems mėnesiams.
„Atsimenu, kaip sutiktų italų porelė pasakojo apie aplankytas vietas, apie keliavimą neskubant, tai, ko negali sau lesti būdamas šalyje vos kelias savaites, – sako Vytis. – Ir nors tuo metu sunkiai save įsivaizdavome jų vietoje, klausantis jų įspūdžių nuoširdžiai žavėjomės ir baltai pavydėjome.“
Per pastaruosius keletą metų pora kartkartėmis prisimindavo apie kelionę po pasaulį ilgam, bet tik praėjusį pavasarį suprato, kad geriausias laikas keliauti yra dabar – tai yra paskutiniai jų dukrelės metai prieš jai pradedant lankyti mokyklą.
Trijulė jau spėjo aplankyti nuostabiomis šventyklomis garsėjantį Laosą, Vietnamą, pažinti Malaizijos salas ir kalnus, išvysti jos sostinę Kvala Lumpūrą. Dar laukia pažintis su Singapūru, tampančiu vis didesniu verslo ir inovacijų centru.
Kelionės maršrutą keliautojai planuoja pakeliui. Nuolatos bendrauja su kavinukėse, traukiniuose, viešbučiuose, autobusuose sutiktais žmonėmis.
Lietuviai nepabūgo išbandyti ir mūsų akiai kiek neįprastai ruošiamo maisto tiesiog gatvėje. „Mūsų pilvukai su vietiniu maistu nuo pirmos dienos susidraugavo“, – šypsosi Vytis.
„Tu vyksti iš pietų į šiaurę, o štai tavo sutiktas žmogus kaip tik keliauja iš šiaurės į pietus – tai puiki proga pasikeisti patirtimi, įspūdžiais ir daugiau sužinoti apie vertas aplankyti vietas“, – sako pora.
Kelionė su vaiku – kitokia
Asta ir Vytis pripažįsta: kelionė su vaiku šiek tiek kitokia nei dviese. Dar būdami Lietuvoje jie visaip stengėsi į pasiruošimą įtraukti ir 6-erių Rugilę. Kartu žiūrėjo internete filmukus apie Tailandą, domėjosi lankytinomis vietomis, čia augančiais vaisiais, pramogomis su drambliais, sutinkamomis beždžionėmis.
„Kad dukrytė nesugalvotų pasiimti pilno lagamino žaislų, kartu važiavome į parduotuvę ir leidome išsirinkti jai tinkamą kuprinę – skirtą tik jos žaislams“, – kaip rengėsi didžiajai kelionei, pasakojo Vytis.
Asta ir Vytis tvirtina, jog su vaiku keliauti tikrai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau ilgoje kelionėje privalu atsižvelgi į vaiko poreikius.
„Visada žiūrime, kaip dukrytė jaučiasi, kuo daugiau įtraukiame ją į kelionės planavimą, klausiame nuomonės. Po intensyvesnių keliavimo dienų matyti, kad vaikui reikia pailsėti, tuomet vienoje vietoje apsistojame ilgesniam laikui. Vaikas spėdavo išsikrauti savo mantą, pusdienį kitą likdavome viešbučio kambaryje.“
Keliautojai tikina besilaikantys principo, kad geriau mažiau, bet kokybiškai, tad ir būtinybės suspėti pamatyti visas rekomenduojamas lankytinas vietas tikrai nejaučia.
„Kartais labiau atsimeni pusdienį, kai pajūryje rinkai jūros žvaigždes, nei dar vieną šventyklą, labai panašią į prieš tai matytas“, – sako Vytis.
Kiekviena diena Azijos žemyne lietuviams tarsi nuotykis. „Atsikeliame ir galvojame, kas šiandien bus naujo, – o kartais norisi pailsėti nuo to, kas buvo vakar“, – juokiasi pora.
Apsukrūs verslininkai
Lėktuvui nusileidus Tailando sostinėje Bankoke, kultūrinio šoko Asta ir Vytis tikina nepatyrę, mat keliaudami į Aziją jau įsivaizdavo, ko gali tikėtis. Tačiau, pasak lietuvių, yra keletas dalykų, prie ko sunku priprasti – tai eismas Vietnamo didmiesčiuose ir azijiečių požiūris į šiukšlinimą. Vytis patikina, jog dukra Rugilė ne kartą stebėjosi, kodėl vietiniai tokie „paršeliai“ ir šitaip šiukšlina net savo kieme. „Kai sakome, kad vietinių niekas nemokė, dukrytė siūlo juos mokyti pradėti nedelsiant“, – šypsosi tėvai.
Didžiojoje kelionėje mažajai Rugilei teko „žvaigždės“ dalia. Šviesiaplaukę mergaitę vietiniai vaikai kalbina, nori paliesti, nusifotografuoti. Sykį mergaitė net tapo menininko įkvėpimo šaltiniu ir pozavo portretui.
Azijoje, ypač Vietname, kartais tenka pakovoti ir dėl savo teisių. Dažniausiai – jei iš anksto žinai, kur kiek ir kas turi kainuoti. Tuo įsitikino ir Asta su Vyčiu, savo kailiu patyrę, kaip giliai įsišaknijęs vietinių noras pasipelnyti iš turistų.
„Nors žmonės čia paprasti ir draugiški, palyginti su kitomis aplankytomis šalimis, Vietname susidūrėme su daugiau bandymų apgauti“, – apgailestauja keliautojai.
Anksčiau vietiniai verslininkai lietuviams bandė įsiūlyti nakvynę viešbutyje už bemaž 100 dolerių, nors reali jos vertė tesiekė vos 15 dolerių. Kitą sykį du taksistai motoroleriais siūlėsi pavežti tris kilometrus už daug kartų didesnę sumą, nei to atsisakiusi šeima sumokėjo už kelionę taksi automobiliu. Sykį apsukrūs vietiniai net bandė prašyti autobuse pirkti atskirus bilietus keliautojų kuprinėms. Bet labiausiai lietuvius įžūlumu nustebino viešojo autobuso bilietų pardavėjas Vietname. Įlipus į autobusą, šis paprašė penkiskart didesnės kainos, o nesutikus mokėti atkakliai rodė į važiuojančio autobuso duris ragindamas išlipti. Kai šeima nesutiko nei išlipti, nei mokėti prašomos kainos, vairuotojas pareikalavo sumokėti bent jau du su puse karto didesnę kainą. „Tik atkakliai rodydami į autobuso viduje virš durų esančią lentelę su maršruto kaina, sumokėjome tiek, kiek ir priklauso“, – sako akiplėšų provokacijoms nepasidavę lietuviai.
Vietiniai medikai dėmesingi
Kone visą kelionės laiką lietuviai neapsieina be motorolerio. Juo šeima važinėjasi po salas, stengiasi geriau pažinti kraštą. Įdomu tai, kad nuomos agentūrose niekas neklausia, ar turi tam tinkantį vairuotojo pažymėjimą, tik dažniausiai prašoma užstato – paso.
„Tarp miestų labiausiai mėgstame keliauti traukiniais, kurie čia gana patogūs ir pigūs. Smagu keliauti ir vietiniais autobusais, kurie kartais būna be kondicionierių, tad lekiame atidarytais langais ar net durimis, o prie lubų linksmai burzgia pritvirtintas ventiliatorius. Tarp salų kursuoja laivai ir keltai, pasidėjęs kuprines, juose gali ir kavos atsigerti, ir užpilamos sriubos suvalgyti“, – vietinio susisiekimo subtilybes atskleidė Vytis.
Mažoji lietuvių atžala „parengiamąją klasę“ leidžia kelionėje po Aziją
Aziją geriau pažinti pasišovę lietuviai neišvengė akistatos ir su vietiniais medikais, mat vieną dieną Astai netikėtai suskaudo dantį. Kaip ir kitose šalyse, medicinos paslaugos užsieniečiams ten yra mokamos, tad lietuviams teko papurtyti piniginę.
„Lygis net ir valstybinėse gydymo įstaigose niekuo neatsilieka nuo Vakarų, gal yra tik kultūrinių skirtumų. Ir personalas tikrai daugiau šypsosi, mažiau skuba. Atrodo, kad gydytojai patys šiek tiek prisibijo gydyti užsieniečius, todėl yra labai atsargūs ir dėmesingi“, – Azijos kraštų medikų profesionalumu neleidžia abejoti Vytis.
Pora patikina, kad baimių leidžiantis į tokią kelionę būta, tačiau, pasak jų, iš anksto pasidėti pagalvės negali nei Lietuvoje, nei Azijoje.
Teko „žvaigždės“ dalia
Keliautojai patys įsitikino, jog kiekvienas Azijos kampelis labai skirtingas, lygiai taip pat ir vietiniai jų gyventojai.
Tailandas labiausiai prisitaikęs prie turistų, žmonės čia daug šypsosi. Vietname ir Laose vietiniai ne tokie malonūs, bet taip gali būti ir dėl to, kad šios šalys yra skurdesnės. Malaizijoje labai daug gerai kalbančiųjų anglų kalba, nes ši šalis anksčiau buvo Didžiosios Britanijos kolonija.
„Keliaujant su vaiku, lengviau rasti kalbą su vietiniais“, – šypsosi Vytis. – Vaikus čia myli visi!“
Kol mažoji Rugilė stebisi jai dar kiek neįprasta azijiečių kultūra, šiems tikru atradimu tapo ji pati. Šviesių plaukų žavi mėlynakė mergaitė su akinukais neprasprūsta egzotikos mėgėjams pro akis. Rugilė dėmesio sulaukia visur: gatvėje, traukinyje, kavinėje, vietiniai vaikai nori mergytę paliesti, kartu su ja nusifotografuoti.
„Buvo puiki proga paaiškinti vaikui, ką reiškia „būti žvaigžde“, – juokiasi Vytis.
Kiekvieno piniginei
Lietuviai patikina, jog bananais sotus net ir Azijoje tikrai nebūsi, nors šie ir auga kone po langais. „Skaičiuoti biudžetą tokioje kelionėje yra būtina“, – neabejoja keliautojai.
Pora jau įsitikino, jog geriausia žinoti ne tik mėnesio, bet susiskaičiuoti ir savaitės, dienos biudžetą, kad neišleistum per daug.
Į kelionė leidęsi trise, namo pora sugrįš belaukdami gimstant ketvirto šeimos nario.
„Dar būdami Lietuvoje pasidomėjome, kiek tokiose kelionėse išleidžia jau keliavusios šeimos, pridėjome atsargai 20 procentų ir visiems išvykdami juokavome – neišlaidaukite Lietuvoje, kad galėtume paskambinti, jei pritrūktume eurų“, – juokiasi Vytis.
Kol kas lietuviams su biudžetu susitvarkyti sekasi puikiai.
„Daiktų čia daug neprisipirksi, nes čia karšta ir jų tiesiog nereikia, o kai dukrytė kelionės pradžioje vis prašydavo kokio naujo žaislo, primindavome, kad turės pati nešti savo kuprinėje, ir klausimas greitai būdavo išspręstas“, – šypsosi Asta.
Pora tikina gyvenanti praktiškai – sudėvėtus marškinėlius išmeta ir nusiperka naujus, naujam Rugilės žaislui vietos atsiranda, kai ši jau atsibodusį padovanoja kitam sutiktam vaikui.
Asta ir Vytis įsitikinę, jog ne turistams skirtose Azijos vietose galima gyventi gerokai pigiau nei Lietuvoje.
Šiame regione pragyvenimo lygis gerokai žemesnis nei pas mus, todėl ir maisto produktai pigesni. Bet vakarietiškos prekės, pasak Vyčio, Azijoje net brangesnės nei pas mus.
Viešasis transportas, traukiniai, autobusai tarp miestų čia yra iki 50 proc. pigesni. Tvarkingą viešbučio kambarį pakelės miestuose ir miesteliuose galima rasti už 9–15 eurų, nors pora prisimena, jog kartą buvo atradę labai puikų viešbutį didmiestyje trims vos už 6 eurus.
Skaniai papietauti gatvės kavinukėje, pasak lietuvių, galima ir neišlaidaujant, o vakariečių pamėgtose atostogų salose patogų namą šeimai su kondicionieriumi ir didele terasa galima išsinuomoti už 350 eurų per mėnesį. Bet yra ir alternatyva: mažas, jaukus namelis dviem už bemaž 150 eurų per mėnesį. Kas nori, gali atvykti savanoriauti, jiems duos darbo, pamaitins ir suteiks nakvynę.
„Sakyčiau, Azija yra plačiai atvėrusi duris atvykstantiesiems, nepaisant to, kokio storio jų piniginės “, – šypsosi Vytis.
Antrieji namai
Devynis mėnesius besiblaškydama po įspūdingąją Aziją šeima atrado ir širdžiai mielą kampelį – Koh Pha Ngan salą Tailande, į kurią vis norisi sugrįžti.
Koh Pha Ngan saloje per visą kelionę lietuviai buvo apsistoję tris kartus ir tikina, jog šią vietą jau gali vadinti savo antraisiais namais.
Pirmus kartus pora sako bandžiusi suprasti, kodėl visi šią salą taip giria, kas joje yra tokio ypatingo.
Kai pagyveno ilgėliau, pajuto patys: daug nuostabių paplūdimių, keliuose neintensyvus eismas – nėra daug automobilių, vos keli sunkvežimiai, gatvėse daugiausia galima matyti motoroleriais be šalmų skriejančius vietinius ir užsieniečius. Sala ganėtinai didelė, kad tilptų visi norintieji, todėl visur tiesiog gera ir ramu. Bet svarbiausia, pasak lietuvių, yra ten atvykstantys žmonės. Daugiausia ten apsistoja tie, kurie saloje ketina pasilikti pusmetį, bet lieka metams, arba tie, kurie su vaikais atvažiuoja peržiemoti. Saloje daug jogos centrų, todėl čia sutiksi mėgstančiųjų ir pasportuoti, ir pamedituoti.
„Daugelis sutiktų žmonių tvirtina, kad čia tiesiog gera aura“, – šypsosi Vytis.
Tiesa, salos skleidžiama ramybė gali būti kiek apgaulinga, nes kelis kartus per mėnesį pietinėje salos dalyje vyksta jaunimo vakarėliai, tuomet kelioms dienoms padaugėja pasilinksminti atvykusių jaunų žmonių. Bet vieni kitiems netrukdo, ir visiems gera kartu.
Vietinių gyventojų darbo savaitė ilga. Privačių parduotuvėlių, kavinių, mažų paslaugų įmonių savininkai dažniausiai su šeima gyvena ten pat, kur ir dirba, tiesiog už parduotuvės turi kelis privačius kambarius. O jei šeima turi mažų vaikų, tai jie tiesiog auga toje pačioje parduotuvėje ar kavinėje.
„Dažniausiai tokios parduotuvės ir mažos paslaugų įmonės atidarytos kiekvieną dieną ir dirba iki pat vėlumos. Bet per patį dienos karštį užėjus į tokią įstaigą dažnai darbuotoją rasi ramiai sau miegantį“, – juokiasi Vytis.
Laikėsi tradicijų
Azijoje prie krioklių įprasta matyti besimaudančius vietinius, prie jūros paprastai būna daugiau turistų. Tiesa, Azijoje moterys ir net vaikai maudosi su drabužiais.
Didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, – šeima leido toli nuo namų, bet tikina lietuviškų tradicijų nenustūmę į šoną.
Tėvai dukrai Rugilei stengėsi sukurti kuo įprastesnę šventę. Per Kalėdas rašė laišką Kalėdų Seneliui, turėjo Advento kalendorių, skaičiuojantį dienas iki didžiųjų švenčių, o mūsų žaliaskarę svetur puikiai atstojo iš palmės lapų pasigaminta savadarbė eglutė. Trijulė patys gamino žaisliukus, užkabino lempučių ir taip susikūrė sau šventišką nuotaiką.
Nors Koh Pha Ngan sala, kurioje kiek ramiau ir sėsliau laiką leidžia lietuviai, maža, kartais ir ten tenka sutikti po Aziją keliaujančių tautiečių. Trumpam atvykusiems lietuviams Asta su Vyčiu mielai atveria savo namų duris, pataria, kur ir ką netoliese aplankyti, kaip nuvykti ten, kur reikia, kur geriau pirkti bilietus ar pasikeisti valiutą.
„O štai šv. Velykas sutikome su dar dvylika žmonių iš Lietuvos! Per šią kelionę tai buvo mūsų didžiausias susitikimas su lietuviais“, – tautiečių draugija džiaugiasi šeima.
Egzotiškoje, nuotykių kupinoje kelionėje dar vienas išbandymas laukė mažosios Rugilės, jai teko proga iš arčiau susipažinti su vietine švietimo sistema.
„Koh Pha Ngan saloje yra vaikų darželis. Tai dar vienas argumentas, kodėl nuo savo kelionės pradžios su pertraukomis ten spėjome praleisti tiek daug laiko“, – sako Vytis.
Nors pačioje pradžioje darželyje mergaitei turėjo būti sunku – lietuvių vaikų nėra, auklėtojos kalba tik angliškai ir vokiškai. Bet, pasak tėvų, viską kompensavo puiki auklėtoja iš Šveicarijos, sugebanti prieiti prie kiekvieno vaiko, nuraminti, paguosti ir sudominti.
„Darželyje Rugilė tokia ne viena – juk ir kiti vaikai iš Izraelio, Rusijos, Vokietijos ar net iš tajų šeimų pradėjo lankyti darželį nemokėdami ar tik truputį mokėdami anglų kalbą“, – sako Vytis ir patikina, jog atžala puikiai prisitaikė prie sistemos iššūkių. Darželis saloje veikia atostogų salos ritmu – darbą pradeda 9 val. ryto, o vaikus galima pasiimti jau po pietų. Kaip ir įprasta pas mus, darželyje vaikai kas dieną daro užduotėles – piešia, lanksto, klijuoja.
„Kiekvieną dieną Rugilė džiugiai visa tai parneša į namus, – šypsosi Vytis. – Be to, visus metus kieme vaikų laukia sūpynės, batutas, smėlio dėžė, dviratukai. O tarp vaikų kuprinių visai nenuostabu pamatyti ir vaikišką motorolerio šalmą.“
Įsikurti ilgiau neplanuoja
Per tiek laiko šeima sako jau spėjusi gerai pažinti Azijos virtuvę. Patiekalai, pasak jų, išties skanūs ir verti pagyrų. Daug vaisių ir daržovių, maistas spalvingas, aromatingas ir dažnai aštrus. Savaime suprantama, Azijoje daug patiekalų iš ryžių. Tailandietiški patiekalai pasižymi tuo, kad jie trumpai termiškai apdorojami. Pusryčiams vietiniai valgo ryžių sriubą, dieną populiarūs kepti mėsos, jūros gėrybių, daržovių patiekalai, kurie patiekiami su ryžiais, ryžių makaronai su daržovėmis ir mėsa ar jūros gėrybėmis. Populiariausias tailandietiškas desertas – „mango sticky rice“ – atskira ryžių rūšis, kurie išvirti tampa lipnūs, supilti su iš kokosų pieno padarytu sirupu patiekiami su šviežiu saldžiu geltonuoju mangu.
„Spalvingiausia Azijoje – Tailando virtuvė, bet įdomių patiekalų su daržovėmis ragavome ir Vietname, kiek mažiau radome Laose, o musulmonišką virtuvę ragavome Malaizijoje“, – vienas per kitą pasakoja Asta ir Vytis.
Lietuviško maisto ilgesys, keliautojų patikinimu, labai nekamuoja. Šiandien Azija tampa vis modernesnė – yra prekybos centrų, kurie nenusileidžia vakarietiškiesiems, ir ten galima rasti visko, ko tik širdis geidžia.
„Pasaulis tampa vis globalesnis. Dažnai kepėmės bulvinius blynus – tiesa, tailandietiškoje keptuvėje ir iš Naujosios Zelandijos bulvių. O kaimynus iš Australijos vaišinome tradiciniais balandėliais. Bet cepelinų čia nei surasi, nei pats pasigaminsi, o ir raugintų kopūstų sriubos jau kiek pasiilgome“, – juokiasi lietuviai.
Paklausta, ar nesvarstė galimybės saulėtoje, smėlėtais paplūdimiais, pramogomis ir gardžiu maistu žavinčioje Azijoje apsistoti ilgėliau, pora pripažįsta, jog į gimtinę veja artimųjų, draugų ir lietuviškos kultūros ilgesys.
„Gyventi Azijoje tikrai gera. Tačiau norint šiame žemyne įsikurti ilgam, reikėtų ir kalbą išmokti, ir prie didelių kultūrinių skirtumų prisitaikyti, – įsitikinęs Vytis. – Azijiečiai yra daug paprastesni, kai kada elgiasi kaip vaikai, naiviai vertindami situacijas ir aplinkybes. Todėl savo ateitį siejame su mums labiau priimtina Vakarų pasaulio kultūra.“
Gegužės pabaigoje šeima jau yra suplanavusi kelionę namo. Grįžus į Lietuvą, laukia keli prieš metus pradėti, bet neužbaigti projektai, nors pora pripažįsta, jog dar yra daug neatsakytų klausimų. „Jausmas kaip prieš lietuvių kalbos egzaminą – žinai, kad reikės rašyti rašinį, tik vis dar nežinai, kokia tema. Kai ištrūksti iš rutinos, išbandai skirtingas kultūras, kitokias gyvenimo sąlygas, viskas atrodo nebebaisu ir nebesudėtinga. Tad lieka tik patiems nuspręsti, ko ir kur norėsime“, – tikina keliautojai.
Jau visai netrukus sparnus namų link kelsiantys lietuviai iš Azijos parveš puikių lauktuvių Lietuvoje nekantriai jų laukiantiems tėvams ir seneliams: į kelionė leidęsi trise, namo sugrįš belaukdami gimstant ketvirto šeimos nario. „Galime pripažinti, Azija tikrai ypatinga“, – šypsosi Asta ir Vytis.
Karolina JUŠKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
