Daliai šeimų kur kas sunkiau nuspręsti ne kiek atostogoms skirti pinigų, kur važiuoti, ką pamatys, o sutarti, ar atostogaus kartu, ar atskirai.
Ar atostogos bus geros, ar prastos, labiausiai priklauso ne nuo šeimos finansinių galimybių, o nuo tarpusavio sutarimo ir požiūrio į poilsį.
Viskas priklauso nuo požiūrio ir sutarimo
Tėvams kyla klausimas – vežtis kartu besispyriojančius paauglius ar palikti juos vienus namuose? Ar pasitikėti šešiolikamete dukra ir leisti jai su draugėmis atostogauti prie jūros? Ar palikti automobilio raktelius ką tik vairuotojo teises įgijusiam sūnui, kad jis galėtų nulėkti su draugais prie ežero? Vežtis mažylius kartu, ar prašyti senelių juos prižiūrėti?
Yra porų ir šeimų, neįsivaizduojančių atostogų atskirai, tačiau yra žmonių, kurie geriausiai pailsi kur nors išvykę su draugais arba vieni ar paprasčiausiai pasilikę namuose.
Panevėžietė psichologė Ilona Grubinskienė sako, kad universalių patarimų, kaip pasielgti, nėra. Taip pat nėra ir visiems tinkamo gerų atostogų recepto. Svarbiausias dalykas planuojant atostogas – sutarti dėl jų tarpusavyje ir nekurti tobulų atostogų iliuzijų.
Pasak psichologės, atostogos pas gimines kaime gali būti ne mažiau geros nei atostogos prie jūros. Gerai pailsėti galima ir prabangiame pietų šalių kurorte, ir prie ežero Lietuvoje. Atostogos kartu su vyru, žmona ir vaikais gali būti lygiai tokios pat linksmos, geros arba, atvirkščiai, blogos, kaip ir atskirai. Viskas priklauso nuo požiūrio, sutarimo šeimoje, gyvenimo būdo.
„Vieniši žmonės gali elgtis kaip tinkami, bet poros, šeimos su vaikais turi kalbėtis ir girdėti vieni kitus. Tik tada galima tikėtis gero poilsio“, – sako psichologė.
I. Grubinskienės teigimu, atostogos kartu su šeima – tai proga dar geriau pažinti savo artimuosius
„Kartais net nustembi, kad iki šiol nežinojai, pavyzdžiui, kad tavo vyras puikiai žaidžia krepšinį, o sūnus – futbolą“, – sako ji.
Psichologė pastebėjo, kad po kartu praleistų atostogų vaikai labiau rūpinasi vieni kitais, daugiau laiko praleidžia kartu.
Negalima nepaisyti kito nuomonės
I. Grubinskienė neabejoja, kad atskirai atostogaujantys šeimos nariai ne mažiau myli vieni kitus nei atostogaujantys drauge. Pasak jos, šiais laikais ne kiekviena šeima turi galimybes atostogas praleisti kartu.
Kartais nesutampa vyro ir žmonos atostogų grafikai, kartais norus atostogauti kartu riboja pinigai. Tarkime, kai kuriose šeimose vienais metais su vaikais kur nors vyksta mama, kitais – tėtis.
Pasak psichologės, nieko keisto, kad kai kurios poros atostogauja atskirai. Pavyzdžiui, žmona su drauge vyksta ilsėtis į Turkiją, o vyras kur nors važiuoja su savo draugais.
„Jeigu jie abu nori ilsėtis atskirai ir jaučia, kad grįžta gerai nusiteikę, pasiilgę vienas kito – kodėl gi ne. Viskas priklauso nuo bendro sutarimo. Jeigu poros atostogauja kartu tik paisydamos stereotipo, kad privalo būti kartu, bet patys norėtų ilsėtis atskirai, jaustų diskomfortą. Galbūt ir santykiai pašlytų“, – kalbėjo ji.
Ką I. Grubinskienė patartų šeimoms ir poroms, kuriose vienas, pavyzdžiui, moteris, nori atostogauti kartu su vyru, o šiam per atostogas mielesnė draugų kompanija?
Psichologė tokiais atvejais pataria kalbėtis, įsiklausyti į kito žmogaus nuomonę, atsi-žvelgti į jo poreikius, abiem ieškoti kompromiso.
„Jį tikrai galima rasti, reikia tik geranoriškumo“, – įsitikinusi specialistė.
Pasak psichologės, reikėtų sunerimti, jeigu vyras ar moteris visiškai nepaiso savo sutuoktinio, draugo ar draugės nuomonės. Gali būti, kad poros santykiuose bręsta ar jau pribrendo krizė.
Poroms, kurių santykiai paremti pasitikėjimu, nereikia bijoti, kad atskirai atostogaujantis partneris užmegs romaną. Jeigu du žmonės vienas kitą myli, gerbia, brangina, nejaučia poreikio ieškoti nuotykių.
Vaiko amžius – ne svarbiausia
Psichologė stebi, kad vaikų turinčios šeimos dažniausiai stengiasi atostogauti kartu su jais. Buvimas drauge suartina. Kol vaikai nedideli, jiems įdomu su tėvais, tačiau paaugliai ir jaunuoliai dažnai nebenori ilsėtis su tėvais. Pastarieji nerimauja, kad vienas namuose paliktas paauglys prikrės eibių ir per prievartą vežasi jį kartu. Šis niršta, sąmoningai ar ne gadina atostogas ir tėvams.
I. Grubinskienės teigimu, vaiko amžius – ne pagrindinis kriterijus, sprendžiant, ar jį palikti vieną namuose, ar leisti išvykti atostogų su draugais. Pasak jos, kartais penkiolikmetis gali būti brandesnis už aštuoniolikmetį.
Kita vertus, viskas priklauso nuo to, kokie yra tėvų ir vaikų santykiai, ar tėvai pasitiki vaikais.
Tad kiekvienu konkrečiu atveju patarimas gali būti kitoks.
Per atostogas psichologė visiems šeimos nariams pataria labiau atsipalaiduoti, laikinai pamiršti prievoles, nepadarytus darbus.
„Jeigu norisi sėsti ant dviračio ir pasivažinėti, taip ir darykite, nesvarbu, kad liko nenuravėta braškių lysvė“, – sako ji.
I. Grubinskienės teigimu, ar atostogos bus geros, ar prastos, labiausiai priklauso ne nuo šeimos finansinių galimybių, o nuo tarpusavio sutarimo, požiūrio į poilsį.
„Nereikia daryti tragedijos, jei negalite nuskristi su šeima į Turkiją ar Graikiją, kaip jūsų kaimynai ar bendradarbiai. Poilsis Lietuvoje prie ežero, jūros ar tiesiog sode gali būti ne mažiau puikus. Svarbiausia, kad jums kartu gera“, – pabrėžė I. Grubinskienė.
Inga SMALSKIENĖ