Dukart Lietuvos dviračių treko čempionui, iš Upytės kilusiam Tadui Grybui pelnyti aukso medaliai nublanko prieš kitą likimo siųstą dovaną.
Ministrantai iš Panevėžio krašto Romoje įsiliejo į tūkstantinę minią bendraminčių, kas penkerius metus suvažiuojančių pasimatyti su popiežiumi. A. Meškausko nuotr.
Praėjusią savaitę tūkstantinei ministrantų – patarnautojų šv. Mišiose – miniai iš viso pasaulio susirinkus į susitikimą Vatikane, panevėžietis tapo vienu iš saujelės, turėjusių progą paspausti ranką popiežiui Pranciškui ir trumpai su juo pasišnekučiuoti.
Vos prieš parą namo sugrįžusio Tado mintys – vis dar Romoje. Buvęs sportininkas, čempionas sako, kad ten patirti įspūdžiai neprilygsta nė toms saldžioms triumfo akimirkoms, kai kabinamas aukso medalis.
Trumpas prisilietimas prie Šventojo Tėvo vaikinui yra daugiau už ligšiolinius jo pasiekimus.
Tūkstantinės patarnautojų gretos
Visą praėjusią savaitę į Romos šventas vietas – katakombas, apaštalų kapus, bazilikas – plūdo gausybė krikščioniška simbolika išsiskiriančių jaunuolių. Devyni tūkstančiai jaunų žmonių iš viso pasaulio susirinko į Romoje kas penkerius metus rengiamą ministrantų susitikimą. Prieš penkerius metus, kai ministrantus vienijanti tarptautinė organizacija „Coetus internationalis ministrantium“ minėjo veiklos penkiasdešimtąsias metines, į Romą buvo susirinkę net 53 tūkst. patarnautojų.
A. Meškausko nuotr.
Nors patarnavimas tiesiogiai suprantamas kaip pagalba šv. Mišias aukojančiam dvasininkui, popiežius Pranciškus pabrėžia, kad ministrantai tarnauja ne vien bažnyčioje. Esminė jų misija: būti paprasto žmoniškumo pavyzdžiais, tai yra tarnauti kiekvienam žmogui.
Šįmet milžiniškame krikščioniško jaunimo būryje Lietuvai atstovavo 40-ies žmonių delegacija iš Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Kaišiadorių, Panevėžio vyskupijų.
Pirmą kartą į tokį susitikimą važiavęs T. Grybas per šv. Mišias kunigui patarnauja jau bene dvylika metų.
„Dažnas klausia, kodėl būdamas tokio amžiaus dar einu patarnauti. Man patinka bažnyčioje ne tik stovėti, bet ir padėti kunigui. Tai valanda pabėgti nuo minčių. Kai suabejoju, viduje kažkas kužda, kad nuėjęs į bažnyčią jausiuosi geriau. Taip ir būna“, – „Sekundei“ teigė jaunuolis.
Tadą greta kunigo prie altoriaus jį dažniausiai galima išvysti Upytės bažnytėlėje. Per didžiąsias iškilmes klebonas Gediminas Jankūnas jaunuolį kviečiasi į pagalbą ir Krekenavos bazilikoje. Ten Tadas Dievą garbins ir artėjantį Žolinės savaitgalį.
Tarnystė bažnyčioje jam – neatsiejama sekmadienių dalis.
„Eiti į bažnyčią pirmiausia mane skatino seneliai. Bet visa mano šeima tikinti. Kitaip, atrodo, net negalėtų būti“, – svarsto T. Grybas.
Popiežiui nenusilenkė
Kun. G. Jankūno kvietimas vykti į Romą, į ministrantų susitikimą, Tadui buvo stulbinamai gera žinia. Iš Panevėžio krašto dviem autobusiukais į Romą važiavo 18-iolika jaunuolių ir dvasininkų.
Dar maždaug tiek pat prie jų amžinajame mieste prisijungė atskridusiųjų iš Vilniaus.
Nors į Romą iš Lietuvos atvyko tik vaikinai, pasaulyje įprasta, kad šv. Mišiose kunigams patarnauja ir mergaitės. Tokia praktika paplitusi Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Patarnaujančios mergaitės nieko nestebina ir Italijoje.
Lietuviška salelė Vatikane – Šv. Petro bazilikoje įrengta Vilniaus Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčia.
Lietuvai atstovavusi keturiasdešimties ministrantų delegacija su bendraminčiais, susirinkusiais iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Europos iki Brazilijos, kasdien susitikdavo Vatikano Šv. Petro aikštėje aukojamose šv. Mišiose, lankė krikščionims šventas vietas, tačiau šios piligrimystės kulminacija tapo jaunimo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
Į jį buvo atrinkta po du jaunuolius iš kiekvienos šalies delegacijos. Tadas iki šiol nežino, už ką jam teko tokia dovana.
„Man pranešė, kad ministrantų susitikime su popiežiumi nešiu Lietuvos vėliavą. Įsivaizdavau, kad teks tik pražygiuoti pro šalį, bet ir tuo labai džiaugiausi“, – pasakojo T. Grybas.
Vaikinas neteko amo, kai prieš ceremoniją iš organizatorių išgirdo, kad jam patikėta popiežiui pristatyti savo šalį. Atrinktieji buvo įspėti, jog etiketas reikalauja su Šventuoju Tėvu sveikintis net tik paspaudžiant ranką, bet ir nusilenkiant. Tačiau, pasak Tado, ceremonijos organizatoriai pridūrė, kad perdėtas mandagumas popiežiui nepatinka.
„Popiežius, kaip ir jūs, paprastas žmogus. Sveikinkitės įprastai“, – suglumusius jaunuolius prieš įsimintiną susitikimą mokė organizatoriai.
Pribloškė energijos pliūpsnis
T. Grybas laukdamas akistatos su popiežiumi mintyse repetavo, ką pasakys šiam iškiliam ir vienam įtakingiausių pasaulyje žmogui. Bet kai pasibaigus šv. Mišioms Vatikano Šv. Petro aikštėje popiežius patraukė pasisveikinti su pas jį susirinkusiais ministrantais, vaikino galvoje nebeliko nė žodžio.
„Padavęs ranką pajutau tokią srūvančią energiją, kad pamiršau visą pasirengtą kalbą. To prisilietimo neįmanoma nupasakoti. Kai lieti ledą, žinai, kad jis bus šaltas, kai ugnį – kad karšta. Spaudžiau ranką popiežiui ir šitas paspaudimas buvo visiškai nenuspėjamas, absoliučiai kitoks, nei padavus ranką sutiktam žmogui“, – pamena T. Grybas.
Lemiamą akimirką vaikinas sako tesugebėjęs perduoti linkėjimus iš Lietuvos. Popiežius nusišypsojo: o, iš Marijos žemės!
„Maniau, kad popiežius, kaip garbingo amžiaus žmogus, bus išvargęs nuo darbų ir minios. Žiūrėjau tiesiai jam į akis ir labai nustebau, nes Šventasis Tėvas buvo kupinas jėgų ir energijos. Net 40-ies laipsnių karštyje jis neatrodė išvargęs, spinduliavo gerą nuotaiką. Toks nedidukas, šiltų akių žmogus. Kunigai kalbėjo, kad man labai pasisekė, netgi iš jų ne visi yra spaudę ranką popiežiui“, – visam gyvenimui įsiminė Tadas.
Tiesioginis bendravimas su popiežiumi tetruko vos minutę. Tiek užteko, kad T. Grybui ji taptų įsimintiniausia.
Tikslas – kario uniforma
Ministrantų susitikimai Romoje rengiami kas penkerius metus. Tadas abejoja, ar dar kartą pavyks įsilieti į tą milžinišką jų minią. Nors patarnautojams amžiaus cenzo nėra, statybos inžinerijos trečiakursis T. Grybas svarsto, kad vargu ar baigęs studijas dar turės laiko prie altoriaus atsistoti šalia šv. Mišias aukojančio kunigo.
Tadas sako ne kartą įsitikinęs globojamas iš aukštai. Buvęs dviratininkas prieš kiekvieną startą mintyse persižegnodavo, o finišavęs padėkodavo už rezultatą. Jo sportinę karjerą žymi du aukso medaliai, 2011-aisiais iškovoti Lietuvos dviračių treko čempionate.
Perspektyvus trekininkas sportinę karjerą nutraukė pasirinkęs studijas.
„Suderinti treniruotes rinktinėje ir mokslą yra sunkiai įmanoma“, – sako T. Grybas.
Vis dėlto net ir praėjus porai metų Tadas pasiilgsta varžybų tempo, su nostalgija stebi buvusius varžovus trasoje, o kartais net derasi su savimi, ar nevertėtų sugrįžti, iš kur išėjęs. Tokias mintis nuramina kita veikla – baigęs sportinę karjerą jaunuolis pradėjo šokti tautinius šokius.
Po kelionės į Vatikaną T. Grybas įsitikino, kad svajonės pildosi, net jei jos atrodo ir labai nerealios.
„Gal baigęs studijas vis dėlto užsivilksiu kario uniformą“, – šypteli Tadas, į Karo akademiją neįstojęs dėl gydytojų aptikto regėjimo defekto.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
