Dainininkė Neda Malūnavičiūtė per kiekvieną koncertą save atiduoda iki paskutinio lašo, o nulipusi nuo scenos pasineria į tylą ir vienatvę.
N. Malūnavičiūtė įsitikinusi, jog žmogus į sceną turi lipti tiksliai žinodamas, ką jis ten veiks ir ką nori pasakyti. O svarbiausia – pasirengęs atverti sielą. G. Leikos nuotr.
Neda Malūnavičiūtė jau nuo įsčių žinojo, ką veiks gyvenime. Kiek save prisimena, namuose nuolat būdavo prilipusi prie pianino ir niekas nuo jo negalėdavo atitraukti. Polinkį į muziką ji paveldėjo iš savo tėčio, kuris taip pat buvo muzikantas ir visą gyvenimą grojo saksofonu bei klarnetu.
Neda, kaip ir dauguma vaikų, padainuodavo dar darželyje, tačiau rimtai muzikuoti pradėjo muzikos mokykloje.
„Dėl manęs niekam nekilo jokių klausimų. Tačiau į muzikos mokyklą manęs nepriėmė, nes, kai man liepė padainuoti, kad patikrintų klausą, aš jiems pasakiau, jog neturiu nuotaikos, ir nedainavau“, – juokėsi Neda.
Vėliau N. Malūnavičiūtės tėčiui paskambino kolega kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir paprašė į muzikos mokyklą atvesti savo užsispyrusią dukterį. Taigi Neda buvo priimta be jokių egzaminų, tačiau nors ji muzikos mokyklą pradėjo lankyti vėliau nei kiti vaikai, visus juos mergaitė spėjo pasivyti ir netgi aplenkti.
N. Malūnavičiūtė yra pajutusi, ką reiškia gyventi be koncertų. Toks laikas ją buvo aplankęs po 2009-ųjų metų krizės. Tuomet ji keturis mėnesius prabuvo namuose ir tą būseną prilygina mirčiai.
„Man viskas ten buvo lengva ir paprasta – aš tiesiog buvau gabi muzikai“, – pabrėžė moteris.
Neda scenos aurą ir magiją pajuto labai anksti, nes lankydama muzikos mokyklą ji nuolat koncertavo su Vladimiro Čekasino vaikų bendu. Ji nuo pirmos klasės mokėsi groti klasikine fleita ir gilinosi į džiazo muzikos meną. Dainininkės manymu, labai daug vaikų, kurie mokosi muzikos mokyklose, savęs neišreiškia, todėl po kurio laiko jiems ten pasidaro nebeįdomu.
„Aš scenos paragavau dar vaikystėje. Su bendu mes nuolat važinėjome koncertuoti į užsienį – Austriją, Šveicariją, Vokietiją. Mane muzikos mokykloje tiesiog įtraukė į muziką. Man viskas buvo labai įdomu, o labiausiai pasisekė, jog turėjau labai gerus mokytojus“, – „Sekundei“ pasakojo Neda.
Dainininkės sūnus muziko keliu nepasuko, nors turi puikią klausą. Jis būdamas penkerių pradėjo lankyti berniukų ir jaunuolių chorą „Ąžuoliukas“. N. Malūnavičiūtės teigimu, sūnus ten atvargo ketverius metus. Kadangi abu jo tėvai yra muzikantai, puikiai suprantantys savo profesijos skonį, jie leido vaikui ilgiau nebesikankinti.
Nors sūnui labai patiko dainuoti chore, tačiau jo visai nedomino muzikos raštas. Tuomet Neda teigia supratusi, jog tai nėra jos vaiko kelias.
„Mačiau, kaip jis vargo – sūnus ištisai verkdavo. Kaip gali žmogus verkti nuo muzikos? Kai jam buvo devyneri, pasikalbėjau su juo atvirai. Mes nesigailim, jog leidom jam pasirinkti. Nors Vytautas Miškinis iki šiol man duoda velnių dėl to, – kalbėjo moteris ir pridūrė: – Sūnui nerūpėjo muzika. Aš tenorėjau vieno, kad jis užaugtų doras, sąžiningas žmogus ir darytų tai, kas jam patinka. Nenorėjau iš jo kažko padaryti.“
Kiekvienam atveria sielą
N. Malūnavičiūtė įsitikinusi, jog žmogus į sceną turi lipti tiksliai žinodamas, ką jis ten veiks ir ką nori pasakyti. O svarbiausia – pasirengęs atverti sielą. Kitaip ji nematanti prasmės būti scenoje. Po kiekvieno koncerto Neda jaučiasi labai išsunkta, nes visuomet save atiduoda iki paskutinio lašo.
Neda džiaugiasi, kad jos namai skleidžia ypatingą aurą. Ji gyvena buvusiame tarnų name, kuris yra Verkių dvaro dalis.
„Laimingai pavargusi jaučiuosi tuomet, kai koncertai pavyksta. Nors atvėrusi sielą netenku daug energijos, tačiau jos pasikraunu iš publikos, jei ji mane teigiamai priima. Jei koncertas dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta – publika manęs nesupranta ar yra abejinga, tuomet pavargstu nuo visai kitų dalykų“, – aiškino dainininkė.
Labiausiai Nedą vargina nesiklausymas. Tuomet ji jaučiasi sudirgusi ir visuomet kaltina save, ieško priežasčių, ką ji padarė negerai.
„Niekuomet nekaltinu publikos. Jeigu jie manęs nesiklauso, vadinasi, aš jiems esu neįdomi. O tokia mintis gali ir nužudyti“, – atviravo moteris.
Ji prieš kiekvieną koncertą stengiasi tinkamai pailsėti, išsimiegoti, kad galėtų paskleisti teigiamą energiją. Pasak Nedos, kiekvienas muzikantas turi būti pasirengęs viskam. Dainininkė prisiminė, jog per savo tėčio laidotuves turėjo netgi du koncertus. Ji sako, kad publikai visai neįdomu, kas vyksta tavo gyvenime, turi dirbti savo darbą.
„Jei užlipau ant scenos, vadinasi, turiu padaryti savo darbą. Visuomet siekiu viską atlikti šimtu procentų ir nuoširdžiai. Kartais būna, jog lipdama į sceną visiškai neturiu jėgų, bet,
kai pamatau publiką ir išgirstu pirmąsias natas, nuotaika, energija iš kažkokių rezervų mane užpildo…“, – kalbėjo N. Malūnavičiūtė.
Dainininkės gyvenime nebuvo tokio laiko, kai būtų norėjusi pasitraukti nuo scenos ir užsiimti visai kitais dalykais. Tačiau ji jaučia, kaip per tam tikrą laiką keičiasi jos santykis su vieno ar kito žanro muzika. Šiuo metu ji yra pavargusi nuo populiariosios muzikos ir jau penkerius metus tokio žanro kūrinių neatlieka, nes yra pasiilgusi rimties, susikaupimo ir žiūrovo, kuris klausosi, o ne linksminasi.
„Atėjo toks laikas, kai nebenoriu populiariosios muzikos, rėkiančios publikos. Aš daugiau nepasirodau jokiuose klubuose ar vietose, kur geriama ir linksminamasi. O popmuzika ir skirta pasilinksminimams, tai normalu, tačiau aš to nebenoriu“, – pabrėžė Neda.
Neda pabrėžia, jog jos ir mamos požiūris į pasaulį dažnai skiriasi. Tačiau moteris išmoko su ja bendrauti taip, kad mamos neskaudintų, bet elgtųsi savaip.
Ji juokiasi, kad muzikantai yra sugadinti žmonės, kurie koncerto negali klausytis atsipalaidavę. Jie viską analizuoja, todėl muziką girdi visai kitaip nei paprasti klausytojai. N. Malūnavičiūtė labiau mėgsta kamerinius, o ne masinius koncertus. Ji pati vengia koncertuoti didelėse salėse, nes tokioje aplinkoje negali pajusti žmonių energijos.
„Muzikantai yra labai reiklūs žmonės. Geri koncertai retenybė – tikrai ne visada gali išgirsti gerą garsą ar profesionalų atlikimą. O aš negaliu pakęsti nekokybiško skambėjimo, o geras garsas dideliame koncerte retenybė“, – aiškino dainininkė.
Patinka būti savimi
N. Malūnavičiūtė yra patyrusi, ką reiškia gyventi be koncertų. Toks laikas ją buvo aplankęs po 2009-ųjų metų krizės. Tuomet ji keturis mėnesius prabuvo namuose ir tą būseną prilygina mirčiai, nes viduje jautė begalinę tuštumą.
„Tuo metu jaučiausi labai sutrikusi ir tai yra įrodymas, kad aš negaliu gyventi be muzikos. Ji yra mano gyvenimas“, – ramiu balsu sako dainininkė.
Neda yra dalyvavusi ne viename projekte, tačiau yra tokių, kurie suskamba tik kartą. Tačiau dainininkė kiekvieną savo pasirodymą, jeigu jis pavyksta, vertina kaip itin vertingą patirtį.
N. Malūnavičiūtė džiaugiasi programa „Vintažinės dainos“, jos metu dainininkė scenoje pasirodo su kvartetu „4tango“. Kadangi koncertų, kur atliekami lietuvių estrados kompozitorių kūriniai, jie neturi daug, jų ypač pasiilgsta. Jei juos rengtų kiekvieną dieną, tai taptų rutina, o pati dainininkė iš karto pajustų sekinantį nuovargį.
„Aš tiek išsikraunu per koncertą, jog kitą dieną negalėčiau pajusti to paties. Turiu išgyventi kiekvieną dainą: vieną – giliau, kitą – ne taip. Tačiau yra tokių dainų, kai norisi verkti, tuomet aš emociškai išsikraunu labai stipriai. Po to jaučiuosi kaip išsunkta kempinė ir reikia nemažai laiko, kad save vėl susirinkčiau, – atvirai kalbėjo Neda ir pridūrė: – Jeigu žmogus turi jausmus, jis sunkiai gali pakelti daug koncertų.“
Nedai brangios kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko dainos, kurias atlieka įvairiais gyvenimo atvejais. Dažnai jas galima išgirsti ir per N. Malūnavičiūtės ir O. Ditkovskio bendrus koncertus.
Turėdama daugiau laisvo laiko, Neda leidžiasi į tolimesnes keliones. 2015 metų sausį ji su mama lankėsi Egipte.
„Dainos „Žingsniai“ ir „Į tave“ yra unikalios, turinčios labai gerą emocinį užtaisą. Šiuos kūrinius aš ypatingai išgyvenu ir tai man labai patinka. Negaliu verkti visą koncertą, todėl svarbu, kad programa, kurią atlieku, būtų dinamiška“, – sakė moteris.
Neda pabrėžia, jog ne viena daina yra ilgam nugulusi į stalčių. Moteris kūrinius palygino su drabužiais – juk būna, kad nusiperki drabužį, o taip niekada jo ir neapsivelki. O kartais iš jo neišlendi metų metus, jei jis patogus ir mėgstamas.
„Aš esu labai prieraiši ir labai mėgstu pastovumą. Tačiau jeigu dainos neprisiriša prie manęs, nekankinu nei jų, nei savęs, nei klausytojų ir tiesiog paleidžiu. Žiūrovas labai gerai jaučia netikrumą ir mato atlikėjo jausmus. Publikos niekuomet neapgausi…“, – tikino dainininkė.
N. Malūnavičiūtė pabrėžia, jog būti savimi yra labai lengva, tai netgi paprasčiau, nei būti kažkieno kailyje, vaidinti ar nešioti kaukę. Ji niekuomet neapgaudinėja nei kitų, nei savęs ir yra laiminga būdama Neda.
„Man labai lengva būti Neda, nes tai esu aš. Aš labai noriu būti Neda – ne ta primadona, kuri į sceną užlipa su aukštakulniais, o ta mergina, kuri ateina basomis kojomis, nes jai spaudžia basutės ir ji visiškai nedaro iš to tragedijos“, – juokėsi moteris.
Mėgaujasi vienatve ir tyla
N. Malūnavičiūtė tvirtina, kad buvimas viešu žmogumi jos gyvenimui įtakos nedaro. Ji retai būna masinėse susibūrimų vietose ir nors pastebi žmonių žvilgsnius mieste, tačiau juos vadina neįkyriais. Prie dainininkės gatvėje nesikabinėja gerbėjai ir nepuola ant kiekvieno kampo prašyti autografų. Neda mano, jog jos klausytojas yra mandagus, tolerantiškas ir intelektualus.
„Ypač nemėgstu vietų, kur prisirenka daug žmonių. Aš mėgstu tylą ir vienatvę. Man labai reikia pabūti vienai, o vienatvė yra mano pati mėgstamiausia būsena“, – pabrėžė moteris.
Pabūti vienai ypač reikia po koncertų, nes tik tokiu būdu ji gali atsigauti. O tam geriausia aplinka yra jos namai arba sodas. Neda gyvena name, turinčiame ypatingą aurą, ir ten jaučiasi labai gerai, todėl dažniausiai niekur nenori iš jų eiti.
„Pastaruoju metu labai retai norisi kur nors išeiti ar susitikti su žmonėmis. Įsivaizduokite, kiek žmonių per koncertą būna su manimi ir su jais visais man reikia bendrauti, juk aš dainuoju ne vienam ar dviem, o visiems“, – juokėsi dainininkė.
Neda neslepia, kad tarp publikos visuomet būna vienas kitas žmogus vampyras, kuris išsunkia iš jos itin daug energijos. Nors dainininkė nemato klausytojų veidų, tačiau visuomet jaučia į koncertą susirinkusią publiką.
„Vienas vampyras iš manęs gali išsiurbti didelį kiekį kraujo, tada man reikia namuose pasidaryti perpylimą“, – pabrėžė N. Malūnavičiūtė.
Neda ypač nemėgsta abejingos publikos, kai žmonės tyliai klausosi koncerto ir nereaguoja, ji ne visada supranta, ar jiems buvimas su ja ir jos dainomis patinka. Dainininkė būdama scenoje visuomet stengiasi atsipalaiduoti, nevengia net pajuokauti, nes šitaip ji iš karto gali pajusti klausytojų emocijas.
Dainininkė retai lankosi masinėse susibūrimų vietose, ji mieliau renkasi kamerinę aplinką. Šioje nuotraukoje ji pozuoja Užutrakio dvaro apylinkėse.
„Kartais klausytojai būna labai įsitempę, o iš tikro tereikia atsipalaiduoti. Nenoriu, jog jie būdami su manimi jaustų patosą ar povyzą. Aš dovanoju jiems muziką, kurios reikia klausytis ir girdėti“, – aiškino moteris.
Ji džiaugiasi, jog pastaruoju metu į jos koncertus susirenka žmonės, kurie žino, kur eina. Paprastai apsilanko tie, kurie N. Malūnavičiūtės muziką pažįsta ir žino, ko iš jos tikėtis. Per visą savo netrumpą karjerą Neda niekuomet nesijautė neįvertinta žiūrovo. O dėl tam tikrų nesėkmių ji visuomet kaltina save, o ne kitus, nes yra savikritiška asmenybė.
„Šis mano bruožas man labai padeda. Aš geriau palaužysiu galvą ir paieškosiu kompromiso ar kito kelio, tačiau tikrai nepasiduosiu. Tačiau niekad nepataikauju publikai“, – tikino dainininkė.
Turėjo skaudžių pamokų
Nedos namuose muzika iš viso neskamba, nes ji mėgsta gyventi tyloje, kuri į jos gyvenimą įneša ramybės. Moteris nemėgsta vakarėlių, triukšmo, garsios ir trankios muzikos, niekuomet nešvenčia gimtadienių. Tačiau mėgaujasi mažomis draugų kompanijomis, kurias vadina artimomis dvasiai.
„Buvimas su žmonėmis, kuriuos aš myliu, yra pats geriausias laikas. Labai mėgstu pabūti su jais sodybose. Tačiau, kai pradeda lietis alkoholis, manęs ten nebelieka“ , – pabrėžė N. Malūnavičiūtė.
Dainininkė jau dešimt metų visiškai nevartoja alkoholio, nors prieš tai jos gyvenime būta visko. Ji anksčiau lankydavosi vakarėliuose ir, kaip pati juokiasi, jūra būdavo iki kelių. Dabar išgėrę žmonės jai atrodo visiškai neįdomūs, kartais jai netgi sudėtinga būti tarp tokių asmenų.
„Tokie žmonės tarsi išeina į kitą dimensiją, tačiau aš visiškai savęs nekankinu ir tiesiog iš tokių situacijų pasitraukiu. Tačiau yra daug žmonių, kurie gali gerti vyno taurę per visą vakarą ir yra puikūs pašnekovai“, – sakė Neda.
Dainininkė tikina nebijanti ir nevengianti žmonių bei laiko save gana atviru žmogumi. Pasak jos, ji kartais galinti taip stipriai įsileisti žmogų, jog jis daugiau gali sužinoti nei mama ar kolegos. Tačiau Neda neslepia, kad dėl savo atvirumo jai dažnai tenka ir skaudžiai nukentėti.
„Dabar su patirtimi pradeda veikti saugikliai, tačiau anksčiau mano atvirumas buvo beribis. Man iki šiol skauda dėl to, kiek turėjau atlaikyti kritikos. Aš maniau, kad atvirumas, pasakojimas apie save bus tik į naudą, – kalbėjo moteris ir pridūrė: – Visokių žmonių yra: jie gali tave nuteisti, prikalti prie kryžiaus už tai, kad, jų manymu, tu neteisingai gyveni.“
N. Malūnavičiūtė tikina, kad daugiau jokiose televizijos laidose ji dalyvauti neketinanti ir vadina tai praeitu etapu. Ji suprato, jog tai ne jos pasaulis, tačiau toks suvokimas atėjo tik su patirtimi.
Dainininkės tvirtinimu, žmogus negali visiškai pakeisti savo prigimties, todėl ji nespjauna, jog grėblio kotu gali įsistatyti dar ne vieną skaudų guzą. Tačiau svarbiausia kiekvieną kartą iš viso to gauti kuo daugiau patirties ir pamokų, dėl kurių, kad ir kokios jos skaudžios buvo, ji niekuomet nesigaili.
„Už savo klaidas savęs nebeplaku. Su amžiumi pasidariau egoistė – pradėjau gyventi dėl savęs, o ne taip, kaip kažkas pasakė. Aš esu savo gyvenimo kalvis ir niekas nenurodys, kaip man elgtis, su kuo ir kur man gyventi, su kuo ir kur man koncertuoti“, – tvirtino Neda.
N. Malūnavičiūtė niekuomet nedirbo jokiame darbe ir juokiasi, jog dirbdama biure nuo aštuonių iki penkių tiesiog sunyktų. Ji įprato savo gyvenimą tvarkyti taip, kaip jai patinka.
Dainininkė tikina nebijanti ir nevengianti žmonių bei laiko save gana atviru žmogumi. Ji mėgaujasi mažomis draugų kompanijomis ir laisvą laiką su jais mėgsta leisti sodybose. O kai pradeda lietis alkoholis ir prasideda linksmybės, ji traukia į savąją sodybą, kur gali pabūti viena.
Skiriasi nuo pilkos masės
Dainininkė taip pat nesugeria jokios kritikos ir jai visiškai neįdomu, ką pasakys žmonės. Dėl to tenka susiremti su savo mama, kuri neperpranta dukters laisvamaniškumo ir anarchiškumo.
„Mano mama yra labai konservatyvi ir kartais man su ja būna labai sudėtinga, nors ji gerbia visus gyvenimo pasirinkimus. Suprantu, jog aš negaliu pakeisti seno žmogaus matymo ir požiūrio. Aš galiu mąstyti šiuolaikiškai, o kaip senam žmogui paaiškinti, jog reikia daryti kažkaip kitaip“, – sakė moteris.
N. Malūnavičiūtė tiesiog sukanda dantis ir stengiasi atlaikyti mamos kritiką. Ji juokiasi, kad reikia atrasti kantrybės išklausyti, o toliau eiti ir daryti savo. Dainininkė save laiko anarchiste, kuri ne tik griauna, bet ir kuria. Tai jai gyvenime suteikia laisvumo. Tačiau mama dukrai visuomet pataria laikytis tradicinių dalykų, nes jai itin svarbi aplinkinių nuomonė.
„Aš jos nepakeisiu, tiesiog daug ko jai nesakau. Aš nemeluoju, o tiesiog nesakau ir viskas gyvenime vyksta paprasčiau. Reikia išmokti su savo artimaisiais bendrauti taip, kad jų neskaudintum, bet darytum savo“, – tvirtino Neda.
Dainininkė nelaiko savęs išskirtine. Tiesiog jaučia, kad sau ji daugiau leidžia nei dauguma, nes nemažai žmonių gyvena pagal nusistovėjusias normas. Kita vertus, Neda suvokia, jog kiti žmonės turi kažką, ko ji neturi ar nesugeba.
Ji nuolat gauna pasiūlymų eiti mokytojauti, tačiau atsisako, nes suvokia, jog ji to nemoka. Moters manymu, būti scenoje ir dirbti pedagoginį darbą yra du skirtingi dalykai.
„Teigti, kad esu labai reikšminga ar kitokia, būtų neteisinga. Taip, aš skiriuosi nuo pilkos masės, tačiau visi žmonės labai skirtingi. Vien tai, jog esu ant pakylos, mane įpareigoja būti įdomiai. O tai įrodyti gali tik kiti žmonės, kurie ateina manęs pasiklausyti arba ne“, – pabrėžė N. Malūnavičiūtė.
Neda sako pagalvojanti, jog vieną dieną žiūrovams gali tapti visiškai nebeįdomi, tačiau tam iki šiol nėra pasirengusi. Ji tikina, kad tokios mintys yra geras variklis ir motyvacija visą laiką tobulėti. Neda juokaudama savo draugų prašo, jog jie drąsiai pasakytų, kai ji scenoje atrodys juokingai, nors pati galvos, kad viskas yra priešingai.
„Jei aš užsiliūliuočiau ant vieno debesėlio, galbūt ir nebebūčiau įdomi. Baimė tapti neįdomiai mane motyvuoja kurti, mylėti, verkti. Kai žmogus jaučia tikrus jausmus, jis su muzika gali labai gerai draugauti. Nesvarbu, kokio žanro muzika būtų, nepakenčiu joje šaltumo ir abejingumo. Ko gero, nuo scenos nulipsiu tuomet, kai pasidarysiu bejausmė“, – mano dainininkė.
Audinga STAKŪNAITĖ