Dvidešimt dvejų metų panevėžietis Gediminas Šliažas įgyvendino mokyklinę svajonę ir savo ateitį kuria egzotiškoje Australijoje.
Panevėžietis planuoja likti Australijoje – baigti studijas ir gauti nuolatinę vizą. ASMENINĖ nuotr..
Kelio pradžia – internete
Kiekvienam abiturientui puikiai pažįstama situacija, kai bet koks pokalbis prasideda ne „kaip sekasi?“, o „kur stosi?“ Jeigu iš ką tik pilnametystės sulaukusio vaikinuko išgirsti atsakymą „vyksiu į Australiją“, pagūžčioji pečiais ir leidi jam toliau svajoti. Taip atsitiko Gediminui Šliažui, kuris dar mokykloje nusprendė savo gyvenimą susieti su šia šalimi.
Daugiau nei prieš ketverius metus vaikinas naršė feisbuke ir pamatė, kad viena draugė paspaudė „like“ ant internetinio puslapio, teikiančio informaciją apie studijas užsienyje.
„Labiausiai mane sudomino seminaras apie studijas Australijoje. Pasikviečiau draugą ir nuvykome išgirsti daugiau informacijos apie šią šalį, apie galimybę ten patekti. Praleistos tame seminare dvi valandos galutinai pakeitė mano gyvenimą ir pakoregavo turėtus planus“, – „Sekundei“ pasakojo Gediminas.
Tačiau ne viskas buvo taip paprasta. Reikėjo daug santaupų, ką tik mokyklą baigusiam vaikinui tokia suma atrodė didžiulė. Gediminas išvažiavo į Angliją, vėliau atsirado galimybė padirbėti Suomijoje. Taip mažais žingsneliais jis siekė tikslo.
Pagaliau po pusantrų metų alinamo darbo statybose pasakė sau: arba turiu išvykti dabar, arba pražiopsosiu progą. Gediminas nusipirko bilietus, susikrovė lagaminus ir išvažiavo.
Tik svajoti neužtenka
Prieš kelionę reikėjo sutvarkyti daugybę formalumų. Lietuviai išvažiuoti į Australiją ilgesniam laikui gali tik turėdami studento arba darbo vizą. Jaunam žmogui gauti darbo vizą labai sudėtinga, nes į nekvalifikuotus ir neturinčius patirties darbuotojus nežiūrima rimtai.
Tad Gediminas pasinaudojo studento statusu ir gavo vizą. Prieš atskrendant į šalį reikėjo susimokėti už mokslo trimestrą kolegijoje. G. Šliažas sako, kad norėjo pildyti paraišką ir į universitetus, tačiau ten studijos labai brangios – per metus reikia mokėti vidutiniškai, nekalbant apie medicinos mokslus, 13 000–27 000 eurų. Todėl jis išsirinko kiek pigesnes rinkodaros studijas tarptautinėje kolegijoje.
Australijos švietimo sistema visai kitokia nei Lietuvoje. Kasmet studentai gauna diplomą už kursus, kuriuos išklausė, o jų yra aštuoni per metus. Vaikinas sako esantis patenkintas studijomis, nors jos suteikia tik bendrą išsilavinimą, o ne specialybę, bet yra galimybė pasilikti šalyje.
„Galiu pasakyti, kad nuo kainų Australijoje net oda šiurpsta. Vien studento viza man kainavo apie 370 eurų, jau nekalbant, kad už kelionę į kitą pasaulio kraštą išleidau tūkstantį eurų. O kur dar draudimas, individualios išlaidos“, – sako G. Šliažas.
Pirmasis stogas virš galvos vaikinui savaitei kainavo 137 eurus, būtų dar daugiau, bet kambarį dalijosi su kitu svetimšaliu. Šešias savaites Gediminas nedirbo, nes jo tikslas buvo susipažinti su šalimi, Sidnėjumi – miestu, kuriame planavo įsikurti, taip pat su žmonėmis ir kultūra.
Rengiasi modelio karjerai
G. Šliažo didžioji aistra – sportas. Niekada rimtai į jį nežiūrėjęs Lietuvoje, Australijoje vaikinas šiai veiklai skiria labai daug laiko.
Mokslas, darbas, sporto salė yra neatsiejama jo dienotvarkės dalis. Rimtai svarstantis apie lengvojo kultūrizmo modelio karjerą, Gediminas tam kruopščiai rengiasi – sveikai maitinasi, sportuoja, dalyvavo fotosesijoje.
„Tai ilgas ir alinamas darbas. Kartais labai sunku išlipti iš lovos, bet kai tik įžengiu į sporto salę, pajuntu didžiulę energiją ir visuomet sau priekaištauju, kodėl nepradėjau sportuoti anksčiau“, – juokiasi jaunuolis.
„Kartą atvykau pasižiūrėti sporto festivalio „Arnold Classic Australia“. Į jį susirinko žymiausi pasaulio kultūristai, galiūnai ir kiti sportininkai. Ten sutikau savo tautietį, visų laikų stipriausią planetos žmogų Žydrūną Savicką, buvo labai smagu“, – pasakoja Gediminas.
Greitas gyvenimo tempas
G. Šliažo teigimu, australai nelabai rūpinasi savimi. Jie dažnai renkasi greitą maistą, užuot valgyti virę namuose.
„Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, mėsos, daržovių, vaisių kainos tikrai didelės, o užkandinėse maistas gerokai pigesnis. Antra, dideli atstumai tarp objektų. Pavyzdžiui, Panevėžyje užtenka 15 minučių nuvykti į tam tikrą vietą, o Sidnėjuje tas gali užtrukti dvi ar netgi tris valandas. Todėl žmonės yra pripratę prie greito gyvenimo tempo ir nenori papildomo rūpesčio – sukiotis apie puodus“, – paaiškina panevėžietis.
Kadangi mokosi tik dvi dienas per savaitę, vaikinas dirba. Radęs skelbimą, jis gana lengvai gavo darbą statybų įmonėje.
„Tiesa, kad tave priimtų dirbti, reikia turėti nemažai leidimų. Aš savo atlyginimą skaičiuoju taip: vienos dienos uždarbį skiriu nuomai, kitos – maistui, kelių valandų – transportui, o likusią sumą – santaupoms ir pramogoms“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
Jo bendradarbiai taip pat dirba tris dienas, o visą likusią savaitę ilsisi. Daug ten esančių mūsų tautiečių dirba padavėjais, barmenais, statybų sektoriuje.
Žavi nuostabi gamta
Neatsiejama laisvalaikio dalis – kelionės. Nereikia vykti kur nors toli: gyvendamas Sidnėjuje Gediminas visada turi ką pamatyti, nes renginių, parodų pasiūla – milžiniška.
„Per beveik dvejus metus Australijoje jau apkeliavau penkias valstijas iš septynių. Pamačiau nuostabios gamtos kampelius. Pavyzdžiui, slaptus paplūdimius, kuriuose nesilanko turistai ir mėlynas vanduo po kojomis raibuliuoja tau vienam. Viskas kaip iš paveiksliuko – palmės, baltas smėlis. Mėlynieji kalnai, pribloškiantys krioklių grožiu, stačiomis uolomis, eukaliptų miškais. Magnetinė sala taip pat padarė didžiulį įspūdį, nes ten gyvena koalos ir galima pamatyti nuostabią Koralų jūros panoramą. Lankantis Sekminių saloje man apie kojas plaukiojo nepikti rykliai“, – įsimintinomis akimirkomis dalijosi Gediminas.
Australijoje pribloškia ir gyvūnijos įvairovė.
„Nuodingos gyvatės, vorai – tai Australijos kasdienybė, tačiau neteko girdėti, kad kas nors, bent jau mano artimoje aplinkoje, nuo jų žūtų. Ir aš savo akimis mačiau nuodingų vorų, bet, laimė, jie manęs nepuolė“, – šypsosi vaikinas.
Didieji miestai stebina įspūdingais dangoraižiais, žmonių įvairove.
„Rodos, kad čia gyvena visų pasaulio tautų atstovai: ir anglai, ir lietuviai, ir indai…
Australija tokia didelė, kad galima užtrukti mėnesių mėnesius ir vis dar atsiras nematytų vietų.
G. Šliažas pasinaudojo puikia geografine Australijos padėtimi ir aplankė palyginti netoli esančias šalis: Singapūrą, Malaiziją, Tailandą.
Didelė lietuvių bendruomenė
Svečioje šalyje vaikinas susipažino su lietuvių bendruomene.
„Ji labai didelė. Pati didžiausia – Adelaidėje. Nors ir liūdna, tačiau kai kurie tautiečiai jau nebemoka lietuviškai, nes gimė ir užaugo Australijoje. Tačiau smagu matyti, kad jie labai vieningi, turi savo klubus, į susitikimus susirenka tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės“, – kalbėjo panevėžietis.
Griežtai laikosi įstatymų
Australams labai svarbu laikytis įstatymų. Tuo teko įsitikinti ir Gediminui. Kai pas jį apsilankė mama, norėdamas aprodyti miestą, kuriame gyvena, vaikinas nupirko turistinio autobuso bilietą, galiojantį 24 valandas. Užburti Sidnėjaus grožio jie pavėlavo pusvalandį, o susistabdę pustuštį autobusą išgirdo negalėsiantys pasinaudoti jo paslauga, nes baigėsi bilieto galiojimo laikas. Gediminas dar bandė įkalbėti vairuotoją, bet jis ištarė griežtą „ne“.
Vaikinas planuoja likti Australijoje – baigti studijas ir gauti nuolatinę vizą. Ją turėdamas galėtų imti paskolą ir pinigus panaudoti studijoms universitete, be to, tada nesunku būtų įsigyti nekilnojamojo turto.
Greta JANULYTĖ
